blanksterėti

blánksterėti, -ėja (-ia), -ėjo intr. 1. suduoti, kaukštelėti, trinktelėti: Jis jamui blánksterėjo biškelį su vyte, ir atsiviepė J. Kažin kas į langą blánksterėjo Rdm. Blánksterėk su kuo nors, žvakelė ir užges Skdv. | Tik blánksterėjo durys, ir nespėjau pamatyt, kur dingo [žmogus] Rdm. 2. virstelėti, parvirsti: Stovėjo stovėjo ant šventoriaus, ir blánksterėjo Rdm.